Apie sodybą

Netoli Jonavos prie Praulių kaimo esantis vienkiemis – tai trijų žymių XX a. menininkų rezidencija. Sodyboje gyveno ir poilsiaudavo minkštosios skulptūros meistrė, dailininkė animalistė Stasė Samulevičienė, čia savo vaikystę praleido jos sūnus dramaturgas Raimundas Samulevičius, o prieš išvykdamas gydytis į Šveicariją, šiame vienkiemyje studiją buvo įsirengęs Raimundo dėdė, žymiausias lietuvių ekspresionistas – dailininkas Antanas Samuolis.

1994 m. įkurta autentiška ekspozicija, įamžinanti visų trijų menininkų: A. Samuolio, R. Samulevičiaus ir S. Samulevičienės atminimą. Muziejuje saugomi menininkų baldai, R. Samulevičiaus knygų kolekcija, S. Samulevičienės sukurti žaislai, fotografijos, laiškai, dokumentai. Atnaujinta ekspozicija atidaryta 2016 metais.

Čia vyksta literatūriniai vakarai, respublikiniai mėgėjų teatrų festivalio „Aidas“ spektakliai, A. Samuoliui atminti skirti dailininkų plenerai, tradicinių amatų stovyklos, vyksta ekskursijos ir edukacijos.

Kokie gi buvo Samulevičiai ir kodėl juos verta aplankyti?
Iš daugiavaikės skurstančio darbininko šeimos kilęs vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės menininkų, lietuviškojo ekspresionizmo pradininkas Antanas Samuolis pasižymėjo išoriniu paprastumu, santūrumu, o tuo pačiu viduje brandino didingas revoliucines idėjas, kurios atsiskleisdavo jo išraiškinguose darbuose. Nors ypatingai vertintas to meto šviesuolių ir progresyvių mąstytojų, dailininkas dažnai būdavo nesuprastas savo amžininkų, linkusių žavėtis klasikiniu menu ir grakščia tapymo maniera, todėl per savo trumpą gyvenimą nespėjo išgarsėti ir susikrauti turtų. Dailininko vidinis pasaulis atsiskleidžia per jo kūrinius ir buitį: mažame A. Samuolio kambarėlyje tik būtiniausi daiktai – lova, stalas, tapybos reikmenys, o sienas puošia Žaliakalnio rajono darbininkus, šeimos skurdą ir aukštuomenės tuštybę vaizduojantys paveikslai bei primityviausių buities daiktų natiurmortai. Toks buvo didysis mūsų modernistas – tokį jį galima pajusti įėjus į dailininko kambarį.
Gal Antanas Samuolis būtų nugrimzdęs į užmarštį, jei jo atminimu nebūtų rūpinęsis sūnėnas Raimundas ir brolio žmona Stasė, pabaigusi rašyti tragiškai žuvusio sūnaus prisiminimų apie dėdę, didį dailininką, knygą „Baltoji obelis“. Tačiau Antanas Samuolis nebuvo vienintelis, kurio atminimą padėjo išsaugoti R. Samulevičius. Rašytojas norėjo aktualizuoti, prakalbinti didžiuosius mūsų tautos rašytojus ir šviesuolius, kad jie nebūtų pamiršti okupuotoje tėvynėje. Taip dramaturgas į sceną perkėlė J. Tumo-Vaižganto, V. Krėvės kūrinius. Humanistine pasaulėžiūra garsėjęs ir prieš žmogiškumą naikinantį rėžimą savo drąsiomis idėjomis kovojęs Raimundas Samulevičius pats buvo sunaikintas šio rėžimo. Šį drąsų idealistą galima atpažinti ir jo sodyboje: iš nuotraukų ir laiškų į mus žvelgia atviras pasauliui, keliaujantis, kuriantis, šeimos ir draugų apsuptyje gyvenimu besidžiaugiantis menininkas.
Liaudies meistrė, kūrusi žaislus vaikams, vėliau tapusiais jos knygelių herojais, sovietmečiu ypatingai išgarsėjo – jos knygos išverstos į rusų, čekų, lenkų ir kitas kalbas išpopuliarėjo visose Sąjungos šalyse. Stasė Samulevičienė tapo vienintele lietuvę, apdovanota vaikų įsteigtu „Šypsenos“ ordinu, skirtu už nuopelnus vaikams. Tačiau pripažinimas ir populiarumas menininkės nesugadino – gyvenime, kaip ir savo kurtuose vaikiškuose pasakojimuose, ji buvo nuoširdi, atvira ir mokė visus – vaikus ir suaugusiuosius – gerumo. Stasės Samulevičienės sukurtą šilumą galima pajusti ir memorialinės sodybos ekspozicijoje, kur lankytojus pasitinka pilnas kambarys menininkės siūtų pūkuotukų, minkštų šuniukų ir mistinių padarėlių, žvelgiančių nuo sienų, spintų, palangių, lentynų. Tam, kad vaikai ir suaugusieji iš Samulevičių namų parsineštų dalį to gerumo ir į savo namus, kiekvienam atėjusiam siūloma susikurti po savo mistinį gyvūnėlį – „šlamutį“ – tokį, kokiais savo svečius kadaise apdovanodavo pati S. Samulevičienė.

Dėl sodybos lankymo, ekskursijų ir edukacijų kreiptis tel.: (8 349) 51446 arba (8 349) 52 335, e.p.: jonavosmuziejus@gmail.com

Visi renginiai